Praleisti navigacijos meniu

Šeimos Santykių Institutas

In English

Kas lemia poros gyvenimo laimę?

„Daugiau negaliu taip gyventi“, - tarė Virgis 32, metų informatikos specialistas. „Viskas užgriuvo iš karto... darbas, kūdikis. Noriu pagyventi atskirai. Žmonos nebeatpažįstu. Ji tik nuolat reikalauja, verkia ir kaltina. Ji net nebemiega kartu, na, suprantat, ką noriu pasakyti? Man labai sunku dabar. O ji visai manęs nesupranta. Mes dabar jau trise, o dar būsto paskola. Stengiuosi uždirbti daugiau, gavau papildomą projektą, bet ji to nevertina“.

„Nebežinau, kaip dabar bus. Man taip sunku, o jis nusprendė išeiti,- pasakoja Irma, 29 metų vadybininkė. „Buvome tokie laimingi, taip laukėme kūdikio, įsigijome naują būstą. Dabar tik pastoviai ginčijamės. Jei aš paprašau padėti, Virgis tik bėga vis ilgiau užsibūna darbe arba užsidaro savo kambaryje. Įsivaizduokite, jis sako, kad dirba. Mūsų mažylis labai neramus dabar – jam  dygsta dantukai. Virgis visai nenori padėti, jam tik darbas rūpi. Esu ant ribos, pervargau, nebeturiu jėgų. Mes beveik nebesikalbame, tik ginčijamės. Niekada nemaniau... mes abu nemanėme, kad santuoka...vaikas taip pakeis viską“.

Tyrimai teigia, kad tik 50 proc. porų jaučiasi laimingos. Nors santuoka ir laikoma vienu iš svarbiausių gyvenimo įvykių, tačiau ji yra pradžia, o ne pasiektas tikslas. Santuokinė laimė yra kuriama ir kūrimo procese nuolat pasitaiko sunkumų ir gyvenimiškų iššūkių.

Pradėkime nuo skyrybų skaičiaus. Lietuvoje per pastaruosius 10 metų iš 100 šeimų išsituokė vidutiniškai 54 šeimos. Pakartotinų santuokų iširimo skaičius (~ 10 proc. ) rodo, kad partnerio pakeitimas nėra sprendimas laimingai santuokai sukurti.

Stresas, kivirčai ir  nesutarimai santuokoje dažnai kyla dėl psichologinių problemų, tokių kaip nerimas ar depresiniai sutrikimai, piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotikais, ar sunkių fizinės sveikatos sutrikimų. Dažni ir stiprūs konfliktai silpnina imunitetą ir trikdo sveikatą. Tačiau ne tik ligos ar psichologinės problemos gali kelti stresą šeimyniniame gyvenime. Permainos, aplinkybių pasikeitimas gali suteikti poros gyvenimui malonių akimirkų ir naujų galimybių, bet tuo pačiu ir sukelti stresą.

Viena iš stipriausių ir labiausiai tyrinėjamų permainų poros gyvenime yra vaiko gimimas. Tėvystė – tai pats didžiausias iššūkis porai. Nors daugelis porų sėkmingai įveikia vaiko auginimo sunkumus, tačiau apie 75 proc. teigia, kad jų pasitenkinimas tarpusavio santykiais ir seksualiniu gyvenimu ženkliai sumažėja. Darbo ir šeimos gyvenimo derinimas, rūpinimasis vaiku ir tarpusavio santykiais, papildomi finansiniai įsipareigojimai, aktyvesnis senelių kišimasis į šeimos gyvenimą, dalinimasis pareigomis, ypač kai abu tėvai yra dirbantys, - tai yra iššūkiai, kurie poros gyvenime kelia stresą.

Šis stresas paveikia ne tik poros tarpusavio santykius ir sveikatą, bet ir vaikų. Tėvų konfliktai neigiamai veikia vaikų emocinę būseną, fizinę ir psichosocialinę raidą, gali sukelti nerimo, depresinius ar elgesio sutrikimus.

Džiugi žinia, kad šeimos gyvenimo tyrinėtojams pavyko nustatyti, kad poros gebėjimo spręsti problemas kokybė yra tas veiksnys, kuris geriausiai atskiria laimingas poras nuo nuolatinį stresą ir konfliktus patiriančių porų. Gebėjimo spręsti problemas kokybė yra būtent tas instrumentas, kuris leidžia porai išlaikyti pasitenkinimą tarpusavio santykiais ir gyvenimu kartu. Poros gebėjimas valdyti konfliktus leidžia nuspėti – 80-90 proc. tikslumu – ar jie bus patenkinti ar nelaimingi, ar gyvens kartu ar atskirai, sekančius pusantrų-trejus metus.

Moterų ir vyrų psichologijos skirtumai, skirtingas savęs suvokimas, skirtingi lūkesčiai ir troškimai, gyvenimo iššūkiai neišvengiamai sukelia nesusipratimus.. Santuoka, gyvenimas kartu visada yra susiję su sunkumais, krizėmis, konfliktais, problemomis, atsirandančiomis tarp vyro ir moters. Tyrimai rodo, kad ne problemų skaičius, asmeninės savybės, vertybiniai bei požiūrių skirtumai skiria laimingas ir nelaimingas poras, bet jų bendravimo pobūdis ir gebėjimas kalbėtis apie savo problemas ir skirtumus. Ir ši žinia suteikia vilties, nes bendravimo įgūdžių galima išmokti.

Kokie bendravimo įgūdžiai padeda spręsti sudėtingas situacijas ir išvengti ginčų? Bendravimas nėra tik žodžiai. Tai ir gestai, veido išraiška, kūno judesiai, elgesys, veiksmai, balso tonas. Savo darbe pastebiu, kad žmonės dažnai sako švelnius žodžius, bet žvilgsnis, balso tonas ir kiti ženklai rodo, kad sakome ne tai, ką žmogus jaučia. Bendraujant svarbu mokėjimas aiškiai išreikšti savo norus. Kalba yra stiprus tarpusavio įtakojimo instrumentas. Svarbu ne tik ką sakote, bet ir kaip, kokiu tonu sakote, ką pabrėžiate, nes taip sukuriate kontekstą, kuriame norite bendrauti. Jei norite, kad jums padėtų, bet sakote tai irzliai, tuomet tikėtina, kad gausite atsakymą suirzusiu tonu (geriausiu atveju, nutylėjimą su mintimi „vėl kabinėjasi“).

 Klausymasis yra kitas svarbus bendravimo komponentas. Nemokėjimas klausytis dažnai veda į nesupratimus, klaidas ir problemas tarpusavio santykiuose. Girdėti ir klausytis nėra tas pats. Klausytis reiškia suprasti, kas sakoma, atsiminti, kas buvo pasakyta ir sugebėti atkartoti tai, ką išgirdote.

Jei norite išvengti nesusipratimų, bereikalingų kivirčų, mokykitės kalbėtis ir išklausyti, vengdami kaltinimų, kritikos, išankstinių nuostatų („žinau, ką dabar pasakysi“) ir minčių skaitymo  („ne tą sakai, ką galvoji, „ Žinau tavo mintis“). Leiskite vienas kitam saugiai išsakyti mintis ir jausmus.

Jei norite darnių santykių, sukurkite problemų sprendimo modelį, kuris atsižvelgtų į jūsų abiejų poreikius ir požiūrį. Mokykitės dalintis pareigomis šeimoje. Tai padės išvengti konfliktų ir sumažins nuovargį bei įtampą..

Gyvenimas šeimoje nėra tik pareigos, lūkesčių patenkinimas ar taikymasis vienas prie kito, dalijimasis pareigomis ir problemų sprendimas. Mylinčiuose santykiuose turi būti džiaugsmo, malonumų, draugiškumo, jausmingumo ir seksualumo. Ieškokite bendrų veiklų, užsiėmimų. Laiką leiskite kartu taip, kad galėtumėte mėgautis tarpusavio artumu, nuolat džiaugtumėtės vienas kito draugija. Raskite laiko ne tik vaikams, draugams, bet ir tarpusavio santykiams. Tuomet tikrai jūsų namuose bus gera.

Straipsnį parengė šeimos psichoterapeutė Roma Šerkšnienė. 

 

 

Psichologinė pagalba internetu

Skype
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite raidės iš paveiksliuko.