Praleisti navigacijos meniu

Šeimos Santykių Institutas

In English

"Vyrai neverkia, būk vyras...."

Lytis tai vienas iš atpažinimo ir tuo pačiu priskyrimo tam tikroms savybėms ir elgesio normoms aspektų. Kyla klausimas ar amžina „kova“ tarp moterų ir vyrų yra nulemta dėl skirtingo pasaulio suvokimo? Ar lytis yra gamtos duotybė ar socialiai sukonstruota ir veikiama kultūros? Vieno teisingo atsakymo surasti neįmanoma - pirmiausia dėl to, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas ir tuos pačius dalykus mato kitaip nei kiti. Teko girdėti laidą apie lyčių lygybę, kurioje vienas pašnekovas labai taikliai pastebėjo: ko gero mes pradedame diskusiją apie lytis ne taip kaip derėtų - pirmiausia reikėtų kalbėti apie žmogiškumą, pagarbą kitam, toleranciją, o tik po to gilintis į lyčių panašumus ir skirtumus. Tada galbūt pirmiausia matytume žmogų, o tik vėliau vyrą arba moterį, baltaodį ar juodaodį, jauną ar seną. Žmonės dažnai vadovaujasi išankstinėmis nuostatomis ir stereotipais, ir su jomis „išeina į gatves“. Sustokime valandėlei ir įsiklausykime į tai, ką šneka aplink esantys. Štai gatvėje verkia berniukas, pro šalį praeinanti ponia žvelgia į jauną mamą ir sako “verksniukas?“, o tada atsisuka į vaiką ir motiniškai taria „Žinok, vyrai neverkia“. Tokio pobūdžio klausimai arba reakcija į vaiko ašaras sukelia kaltės jausmą, kuris po to lydi visą gyvenimą. Ar ne geriau būtų paklausti vaiko, kas jam nutiko, dėl ko jis verkia? Vyrauja nuostata, kad berniukus reikia auginti, kad jie užaugtų tvirtais, neverkiančiais ir jausmų nedemonstruojančiais vyrais. Bet kai šie vyrai tampa tėvais savo vaikams, vyrais savo žmonoms, užaugusiais vaikais savo senstantiems tėvams, draugais savo draugams, jiems būna sunku reikšti atjautą, švelnumą ir meilę savo artimiems žmonėms, dėl ko vėliau sulaukia kaltinimų.
Kita situacija: kieme susitinka kaimynai – mama su berniuku ir vyresnio amžiaus vyras. Vyras kritiškai nužvelgia garbanotą vaiko galvą ir sako mamai „Kodėl nekerpi vaiko, laksto čia kaip mergaitė“. Mama klausia “Dėl ko jūs nusprendėte, jog ilgi plaukai ne vyriška?“, „na pas mus visad taip buvo priimta, jog vyras turi būti trumpais plaukais“ išdidžiai atsako pastarasis. Tokie posakiai, kaip “koks gražus vaikas, na toks gražus kaip mergaitė“, „mergaitės nesimuša“, „būk vyras, susiimk“, „nustok zirzti, kaip kokia mergaitė“, nuo pat mažens moko vaikus elgtis pagal tam tikras jų lyčiai priskiriamas elgesio normas – mergaitėms akcentuojant grožį, švelnumą, emocionalumą, berniukams - judrumą, jausmų tramdymą, uždarumą. Vėliau užauga tokie patys vyrai ir moterys, kurie neapdairiai laido „sparnuotąsias“ frazes ir ugdo nepakantumą kitoniškumui.
Ir pabaigai iš radijo laidos apie gėles – vienas laidos pašnekovas klabėdamas apie gėlių energetines savybes, lytis bei pagarbą pasakė - „nustokime vyrą, kuris namuose užsiaugino augalą, vadinti boba, gerbkime kitus ir save“

Parengė Ieva Dryžaitė

 

Psichologinė pagalba internetu

Skype
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite raidės iš paveiksliuko.