Praleisti navigacijos meniu

Šeimos Santykių Institutas

In English

Būti jauna mama

Mūsų instituto kolektyvas sveikina visas mamas su pagaliau pražydusiu pavasariu ir artėjančia Motinos diena.  Linkime, kad ši diena atneštų kuo daugiau pozityvių minčių ir darnos auginant vaikučius.
Motinos dieną dideli ir maži skuba dovanoti savo mamoms gėles ir švelniai pabučiuoti į skruostą. Labai norėtųsi, kad neužmirštume, jog mama būna šalia ištisus metus ir tikrai nepakanka vienos dienos, kad ją prisimintume. Kasdienė puokštė apsikabinimų, švelnių žodžių, supratingos tylos ar nuoširdus ačiū gali atnešti kur kas daugiau vidinio džiugesio, nei momentinis apdovanojimas.
Dažnai matome mamas - linksmas, susirūpinusias, besišypsančias, liūdnas, pasipuošusias arba atvirkščiai. Visos jos atrodo labai skirtingos, bet visas jas vienija tie patys arba labai panašūs rūpesčiai ir džiaugsmai. Šalia moters einantis mažas žmogus byloja, kad ši moteris jau įžengė į tam tikrą būseną, iš kurios niekada nebeišeis – tai motinystė. Kažkiek liūdina ir glumina, kad šiuolaikiniam požiūriui būdinga į ją žvelgti kaip į profesiją, tam tikrą amatą ar darbą. Turbūt niekas nesuabejos, jog vaikų auginimas tai daug fizinių ir dvasinių pastangų reikalaujantis darbas, bet ne tik. Tai kartu ir galimybė augti, dirbti su savimi ir stengtis pažinti iš naujo visą supantį pasaulį. Tai būsena, kurioje viskas atrandama iš naujo per savo patyrimą. Tai ir galimybė atsimerkti bei nauju žvilgsniu pažvelgti į savo pačių mamas ir joms  pasakyti  “Mama, pagaliau aš tave suprantu“. Budistų filosofijoje tai vadinama davimo ir gavimo dėsniu. Kažkada įdėtos pastangos, pamažu sugrįžta, kai nepaklusni, išdykusi ir visai nesiklausanti dukra, pagaliau pradeda išgirsti ir suprasti ką mama nori pasakyti. Ir tas supratimas ateina be žodžių, be moralų, be pamokymų. Tas supratimas ateina kartu su mažu kūdikiu, kurį ji glaudžia prie krūtinės.
Labai norėtųsi įžvelgti tik teigiamas motinystės puses, bet reikia pripažinti, jog šalia džiaugsmo koja kojon eina nerimas, baimė, netikrumo jausmas. Sėkminga motinystė labai priklauso nuo aplinkinių žmonių - vyro, šeimos, kiemo, darbo kolektyvo, netgi nuo kaimynų. Žmogus save vertina santykyje su kitais, dėl to labai svarbu, kad jauna mama visiškai neatitoltų nuo savo buvusių veiklų ir sugebėtų išlaikyti ankstesnius ryšius. Auginanti vaikus jauna moteris dažnai jaučiasi taip, tarsi stovėtų vietoje, kai tuo tarpu visas aplinkinis pasaulis kažkur labai skuba. Filosofiniu požiūriu ji kur kas prasmingiau leidžia savo dienas, nei dažnas dirbantis žmogus, bet rinkos sėkme paremtas valstybės organizmas nemėgsta laukti. Metai ar dveji, praleisti auginant vaikus, gyvenimo perspektyvoje nėra labai didelis tarpsnis, bet sugrįžti atgal į darbą būna nelengva. Pirmiausia atsiradę vidiniai barjerai, tokie kaip baimė būti atstumtai, nepasitikėjimas savo jėgomis, sąstingis, sukelia daug vidinių konfliktų. Kita vertus jauna mama susiduria ir su išoriniais sunkumais tokiais kaip vaiko priežiūros klausimai, darbo, buities ir šeimos poreikių derinimas, santykių su vyru ir draugais puoselėjimas ir t.t. Šiek tiek daugiau supratingumo ir pagalbos iš aplinkinių, lakstesni darbo grafikai bei draugiškesnė šeimai aplinka, gali padaryti labai daug mažų stebuklų. Vaikus auginti turi mama ir tėtis, bet kartu jais tiesiogiai ar netiesiogiai (suteikiant pagalbą, supratimą, saugumo jausmą šeimai) rūpintis ir ugdyti turėtų visa bendruomenė. Palaikančioje aplinkoje vaikai užauga kur kas sveikesni ir laimingesni, nei tie kurių integracija su aplinkiniais yra silpna ar nepakankama. Mama gali duoti daug, bet kartu su kitais ji gali kur kas daugiau.

Ir pabaigai šiek tiek apie pagarbą motinystei. Oficialioje kalboje kūdikio auginimas įvardijamas kaip motinystės atostogos, o kasdienėje dažnai išgirstame posakį „ ji sėdi namie su vaikais“. Tai išgirdus iškart vaizduotėje iškyla šilti sutvarkyti namai, įjungtas televizorius, garuojantis kavos puodelis bei šalia ramiai žaidžiantys vaikai. Šiek tiek kvepia dykaduoniavimu, tiesa? Bet sustokime ir pamastykime: taip moteris būna namuose, bet gal visgi ji nesėdi?  O dabar tikrasis vaizdas - namuose neįmanoma kojos žengti neįmynus į košę, galva neplauta, vaikai lipa sienomis, maistas vis dar pats nepasigamino, kava jau senai ataušo. Žinoma toks kontrastas taip pat ne visai atitinka realybę, juk ne kasdien namuose karaliauja chaosas, bet tikra tiesa, kad jo būna pakankamai. O visa tai suvaldyti, sutvarkyti, dar vaikus aprengti ir pamaitinti, su jais pažaisti ir išeiti pasivaikščioti niekaip neišeina sėdint. Tad paieškokime gražesnių epitetų jaunų mamų veiklai įvardinti, pavyzdžiui visai pakaktų „ji šiuo metu augina vaikus“. Taip išvengsime neigiamo vertinimo mūsų kalboje. O svarbiausia parodysime, jog gerbiame mamas.

Parengė Ieva Dryžaitė

Psichologinė pagalba internetu

Skype
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite raidės iš paveiksliuko.