Praleisti navigacijos meniu

Šeimos Santykių Institutas

In English
Naujienos

"Konfliktiškos skyrybos – rykštė vaikams"

Skyrybos - viena sunkiausių šeimos krizių. Ji paliečia ne tik vyrą ir moterį, skyrybos skaudžiai žeidžia vaikus, kartais jų širdyse įrėždamos gilias, ilgai negijančias žaizdas. Juk tai, kaip šiandien skiriatės, daro įtaką visam Jūsų vaiko gyvenimui.
Tad kaip išvengti vaiko įtraukimo į tarpusavio konfliktus? Ką reiškia bendratėvystė po skyrybų? Kodėl svarbu išlaikyti vaiko ryšį su abiem tėvais net gyvenant atskirai?
Šeimos santykių institutas kviečia kreiptis poras, kurios planuoja skirtis, išgyvena skyrybų procesą ar yra išsiskyrę, bet tarpusavyje nesutaria vaiko globos ir priežiūros klausimais, - Jums bus suteikta nemokama kompleksinė pagalba (konsultacijos, mediacija, grupės).
Išsamesnės informacijos teiraukitės tel. (8 37) 750935 arba el. paštu pagalba@ssinstitut.lt

Apie skyrybų įtaką vaikui bei šeimos mediacija žurnalui "Šeimininkė" pasakoja Šeimos santykių instituto vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė Vaiva Bingelienė.

"Skyrybos – rykštė vaikams" (straipsnis publikuotas "Šeimininkėje", autorius Daiva Budrienė)

Tėvų skyrybos – sunkus laikotarpis visai šeimai, ypač vaikams, jei jie įtraukiami į suaugusiųjų ginčus, dalybas, manipuliacijas. Kad skyrybos netaptų šeimos tragedija, Vakaruose į pagalbą pasitelkiami specialistai – mediatoriai, padedantys ginčo šalims priimti taikų sprendimą. Šeimos santykių instituto psichiatrė, psichoterapeutė Vaiva Bingelienė sako, kad būtina mediaciją inicijuoti ir Lietuvoje. Ši nevyriausybinė organizacija pradėjo projektą, kuriuo siekiama ginti vaiko teises per konfliktiškas skyrybas.

Kaip susidomėjote mediacija?

Baigiau šeimos mediacijos kursus Italijoje. Italai dažnai kreipiasi į mediatorius, siekdami, kad per konfliktą kuo mažiau nukentėtų vaikai. Juos motyvuoja ir finansiniai dalykai: jei tėvai kreipiasi į mediatorius, teisinės paslaugos yra gerokai pigesnės. Užsienyje ir šeimos terapeutai dirba mediatoriais, tai tarpinė specialybė tarp teisėjo ir šeimos terapeuto. Gaila, kad Lietuvoje ši alternatyvi ginčų sprendimo procedūra neturi teisinės bazės, nėra šeimos media­toriaus specialybės. O labai dažnai susiduriame su nesutariančiais tėvais, juos pas mus konsultuotis siunčia Vaiko teisių apsaugos skyrius. Mediatorius padeda priimti abiem pusėms tinkamą susitarimą, aiškinasi konflikto priežastis, padeda išgirsti motyvus. Trečias asmuo tampa tarpininku, padedančiu rasti geriausią sprendimą.

Ar galima palyginti skyrybas Lietuvoje ir užsienyje?

Užsieniečiai supranta, kad skiriasi vyras ir moteris. Žinoma, ir ten pasitaiko didelių konfliktų, tačiau mato prasmę bendradarbiauti dėl vaikų. Mūsų tautiečiai nepaiso vaikų, dažnai sureikšmina savo skyrybas. Tai tragedija, kurioje turi dalyvauti visi. Tačiau situacija po truputį kinta – tėvai supranta, kad vaikas nėra nuosavybė, kuriai gali leisti arba drausti bendrauti su kitu tėvu. Anksčiau tėvai skirdamiesi tiesiog išsidraskydavo, visai negalvodami, kaip paskui reikės vaiką kartu auginti, ateiti į gimtadienį ar vestuves. Dabar jau ir pas mus dažniau suvokiama, kad vaikui abu tėvai liks tėvais visą gyvenimą.

Kodėl taip yra?

Manau, kad Europos šalių visuomenės yra brandesnės, jie jau daug metų kalba apie vaiko poreikius, psichologiją, psichoterapiją. Juk Lietuvoje psichoterapeuto specialybė atsirado tik po nepriklausomybės. Dažna lietuvių šeima mano: „Ko čia eiti konsultuotis, jei jau skiriuosi.“ O juk galima gražiai išsiskirti, padėti vienas kitam ir savo vaikui. Nežaloti jo.

Su kokiais skyrybų atvejais dažniausiai susiduriate?

Su sunkiais. Ypač kai konsultuotis pas mus siunčia Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tėvai tiesiog nepaiso savo vaikų interesų. Į šeimos konfliktus jie įtraukiami emociškai ir fiziškai. Žinome apie metų metus besitęsiančius konfliktus, kai niekaip nenustatoma vaiko gyvenamoji vieta, jis nuolat tampomas po teismus, nes vienas iš tėvų nesutinka su teismo sprendimu. Visais atvejais kenčia vaikai. O tėvai nesugeba baigti savo konflikto ir pradėti galvoti apie vaiką. Būna atvejų, kai dėl vaiko tarsi ir sutaria, tačiau vos paliečiami turto santykiai, viskas užsiplieskia iš naujo. Kuo labiau įskaudintas vienas iš sutuoktinių, tuo jie abu mažiau galvoja apie vaiko poreikius, atsiranda noras keršyti vienas kitam, bausti. Ir baudžiama per vaikus.

Su kuo labiau reikia dirbti: su vaikais ar tėvais?

Paprastai dirbame su visa šeima. Vaikui, jei jis yra įtrauktas į tėvų tarpusavio kovą, labai sunku, mes jį individualiai konsultuojame. Vykdome ir kitus projektus, tarkim, psichosocialinės reabilitacijos centro paslaugos, tėvams siūlome tėvystės įgūdžių grupę. Jei iš pradžių tėvai ir nenori, vėliau įsitraukia, supranta, kad čia jų niekas nebaudžia, nekaltina, o stengiasi padėti. Kuo tėvų atsakomybė brandesnė, tuo labiau jie korektiški vaiko atžvilgiu. Problemų kils tol, kol nebus privaloma mediacija.

Kaip tėvų skyrybos apskritai veikia vaikus?

Skyrybos yra trauma, todėl gali atsirasti valgymo, miego sutrikimų, prasidėti pilvo skausmai, vaikas tampa piktas, dirg­lus, išsiblaškęs, nustoja mokytis. Labai svarbu, kaip vaikui pranešama apie skyrybas, pirminis mediacijos tikslas – abiem tėvams aiškiai ir vieningai pateikti vaikui žinią. Vaikas gali prisifantazuoti, kad tėvai skiriasi per jį. Reikia paaiškinti, kad ne jis kaltas, abu tėvai ir toliau jį mylės. Kai tėvai padeda vaikui išgyventi skyrybas, krizė gali ir neprasidėti. O paprastai tėvai taip įsitraukia į konfliktą, kad net nepastebi vaiko negalavimų, ir kreipiasi į specialistus dėl agresijos, pakitusio elgesio mokykloje. Jie net nesuvokia, jog priežastis – jų elgesys. Man labai liūdna, kai tėvai kaltina vienas kitą ir sako vaikui, kad mama ar tėtis yra blogas. Juk vaikas jį myli, jis patiria lojalumo konfliktą. Ką daryti? Mama liepia nebendrauti, o jis nori. Tai sunkina jo emocinę būseną ir provokuoja negalavimus.

Į ką gali peraugti tėvų konfliktas?

Vaikas tik formuojasi, todėl pasekmių gali būti labai įvairių ir neprognozuojamų. Vaikystėje vaikai pradeda šlapintis naktimis, tampa labai jautrūs, sutrinka jų miegas. Užaugę jie gali nesugebėti bendrauti su priešingos lyties asmenimis. Verčiamas pasirinkti vieną iš tėvų vaikas gali susirgti ir psichikos liga. Jam lengviau „pasitraukti į ligą“, negu rinktis vieną iš tėvų. Skyrybos yra krizė, skausmas ir sunkus išgyvenimas suaugusiesiems. Tačiau patariame tėvams nepamiršti, kad su tuo žmogumi jie susilaukė vaikų, vadinasi, ir gražių akimirkų buvo gyvenime. Geriau galvoti apie jas ir apie tai, kad jie ir toliau bus šito vaiko tėvai. Abu. Reikia tiesiog nepamiršti vaiko ir jo poreikių, gebėti atskirti savo skausmą ir pyktį buvusiam sutuoktiniui, mokytis bendradarbiauti. Dar labai svarbu, kokiu vaiko raidos periodu tėvai skiriasi. Jei vaikas jau vyresnis, pažįsta ir sugeba atskirti savo emocijas, praeis lengviau. Žmonės tvarkosi patys, tačiau gali kreiptis ir į specialistą. Mediatorius dirba su abiem tėvais.

Kaip turėtų atrodyti idealios skyrybos?

Idealiu atveju žmonės patys gali susitarti, kaip ir kiek bendraus su vaiku. Jei tai nepavyksta, būtina kreiptis pagalbos iš karto po pirmo didelio konflikto. Nereikia su vaiku nagrinėti skyrybų priežasties ar pasakoti jam apie savo jausmus kitam tėvui. Vaikui reikalingas saugumas ir stabilumas, taigi geriausia, kai jis žino, su kuriuo iš tėvų gyvens, kaip bendraus su kitu, su seneliais, ar pasikeis jo draugai, mokykla, būreliai. Vaikas patiria mažesnį stresą, kai žino viską apie savo gyvenimą. 

Apie projektą:

  • Daugiau kaip dešimtmetį psichologinę pagalbą vaikams ir šeimoms teikiantis Šeimos santykių institutas siekia, kad Lietuvoje būtų sukurtas ir specialistams perteiktas veiksmingas ankstyvo atpažinimo, prevencijos ir intervencijos modelis šeimoms, išgyvenančioms konfliktiškas skyrybas.
  • „Kartu gyvenanti pora turi teisę susipykti, konfliktuoti ar skirtis, bet suaugusieji neturi teisės į savo konfliktus ar skyrybų procesą įtraukti vaikus“, – apie visuomenėje vyraujantį tėvo ir motinos, vyro ir moters vaidmenų poroje painiojimą sako vaiko teises ginančio projekto iniciatorė, Šeimos santykių instituto direktorė, psichiatrė Roma Šerkšnienė.
  • Kaip parodė užsienio šalių patirtis, mediacija yra geriausia alternatyva teisiniams šeimos ginčų sprendimo būdams, nes taip išvengiama ilgai trunkančių, visai šeimai skausmingų teismo procesų, tėvai įgyja konstruktyvesnių ginčo sprendimo būdų ir, svarbiausia, skatinami įsigilinti į vaiko poreikius ir saugoti jo ryšį su abiem tėvais. Iki šiol Lietuvoje įteisinta tik teisinė mediacija.
  • Iki 2016 m. vasario mėnesio šešiose Kauno apskrities ir Vilniaus miesto savivaldybėse bus rengiami mokymai ir apskritojo stalo diskusijos, į kurias dėl bendro tikslo susiburs skirtingų sričių specialistai – Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovai, politikai, teisininkai, socialiniai darbuotojai ir kt. Tikimasi, kad abipusis mokymasis ir žinių sklaida paruoš dirvą įstatymo pataisai, kuri būtina siekiant garantuoti vaiko teisių apsaugą per konfliktiškas skyrybas.
  • Projekto sklaida vyks socialinės kampanijos „Apsaugok mano vaikystę“ metu.

 

Psichologinė pagalba internetu

Skype
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite raidės iš paveiksliuko.