Praleisti navigacijos meniu

Šeimos Santykių Institutas

In English

Šuo, kuris bijojo būti paliktas

Šeimininkė turguje ieškojo gero šuns. Šuns, kuris būtų drąsus, stiprus ir ištikimai tarnautų jai. Ji žinojo, kad jei šunį šers, rūpinsis juo, tai šuo greičiausiai atsakys tuo pačiu – o, tai yra, rūpinsis ja, saugos namus ir mylės vien tik ją. Kaip tarė, taip ir padarė. Pamatė gražų šunį, kuris meiliai žiūrėjo į ją, ir jį įsigijo.

Šeimininkė tik nežinojo, kad šunim tiek daug reikės rūpintis. Maitinti, skiepyti nuo visokių ligų, pirkti vitaminus, gerą ėdalą, vesti jį į lauką tada, kai saulutė šviečia ar kai lietutis lyja. Net kai grįždavo namo po darbo pavargusi, ji turėdavo rūpintis juo. O jis, pasiutėlis, iš to neturėjimo ką veikti, žiūrėk, čia batus pagraužė, čia užuolaidas apiplėšė... Na, bet už gera juk geru atlyginama? Taip galvodama ji ėmė jį labai saugoti, raminti, stabdyti, drausminti. Nors jos šunelis ir stipriai paaugo, ji vis tiek jo nuo savęs nepaleido. O kas, jei jis po mašina paklius? Jei kitas piktas šuo jį užpuls? Ji visada rėkdavo ant jo iš baimės, kai jis, ištrūkęs į laisvę, imdavo šėlioti. Ji gąsdindavo jį, kad neduos valgyti, jei jis los be reikalo, neklausys ir nebus ramus, kaip visi padorūs šunys.

Aišku, šunelis nenorėjo, kad šeimininkė jį paliktų ir savo šunišku protu dėjo visas pastangas įtikti jautriai ir gerai šeimininkei. Jis suprato, kad pasaulyje daug pavojų. Kad tik šeimininkės dėka jis dar gyvas. Jis lodavo ant kitų šunų ir baisiai bijodavo, kad kas jo šeimininkei neatsitiktų. Jo gyvenimas buvo tiesiogiai susijęs su ja. Šunelis šeimininkei rankas, padus laižydavo, o nutolti nuo jos nebegalėjo daugiau nei 5 metrus. Toks buvo pavadėlio, už kurio jį laikė šeimininkė, ilgis. Moteris galėdavo ant jo parėkti, kai jo elgesys jai neatrodė tinkamas arba tiesiog kai jai būdavo sunku. Tos iškrovos turėdavo trumpą, bet tikrai teigiamą efektą. Šalia silpno ir bailaus šuns ji pati atrodydavo gerokai stipresnė. Taip, be abejo, kartais ji pagalvodavo – kaip čia atsitiko, kad iš pažiūros toks didelis ir stiprus šuo yra toks bailus? Tai kėlė gal tik nedidelį nepasitenkinimą, kuris gana greit praeidavo. Tai tapo kaip ir norma. Ji nesusimąstė apie kai kuriuos dalykus. Juk sunku galvoti apie save -  vienišumą, nesaugumą, apie prisirišimą, kuris kelia problemas. Moteris džiaugėsi, kad jos šuo ir be pavadėlio gali tipenti šalia. Šuo žino, kad nesaugiame pasaulyje yra tik vienas žmogus, kuris iš tikro juo rūpinasi.

Ši istorija yra išgalvota ir bet kokie sutapimai su žmonių gyvenimu, žmogiškais santykiais tik atsitiktiniai. Norėtųsi palinkėti, kad jūsų meilė būtų be išnaudojimo ir pasinaudojimo aspekto. O jei tokių aspektų būtų, turėtumėte jėgų tai atrasti ir pripažinti. Tai skamba kaip kvietimas asmeniškam ir intymiam pokalbiui, kuris būtų pagrįstas pagarba ir lygiateisiškumu. Psichoterapijoje kalbėdamiesi, o kartais aptardami sapnus, dažnai prieiname prie sudėtingų tėvų – vaikų santykių.  Prie žeminančių ir skaudžių dalykų, kurių buvo. Dažnai tie skauduliai yra saugomi, paslepiami kažkur giliai viduje. Tada pamažu, kaip archeologiniuose kasinėjimuose atkuriama senoji istorinė patirtis, o kartu sukuriama kažkas naujo: naujas santykis su savimi (pvz., nesu jau toks nevykėlis, galiu pasitikėti savimi) ir su šalia esančiu pasauliu (pvz., jame galiu gyventi – jis nėra absoliutus blogis, ar absoliutus gėris) . 

Dalinkitės savo istorijomis.

Su pagarba,

Gyd. Algirdas Talijūnas

Psichologinė pagalba internetu

Skype
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite raidės iš paveiksliuko.