Praleisti navigacijos meniu

Šeimos Santykių Institutas

In English

Apie santuoką ir įsipareigojimus

 

 

Visais laikais vyrai ir moterys norėjo kurti santuokas. Bet ir nuolat keldavo klausimą, kuriam iš jų patogiau gyventi santuokoje? Ilgą laiką buvo teigiama, kad santuoka daugiau patogumų suteikia vyrui, o moteriai daugiau pareigų. Tačiau istorijoje galime atrasti ir tokių pavyzdžių, kuomet moterys valdė atskiras valstybes ir nenusileisdavo vyrams mūšiuose (pvz. Amazonės).

Esminė šiuolaikinės šeimos transformacija yra ta, kad tiek vyras, tiek moteris, suvokia vienas kitą, kaip partnerius, kurie padeda vienas kitam gyventi. Vyrų ir moterų tarpusavio santykiai keičiasi, kintant santuokos ir partnerystės reikalavimams, kartu keičiasi ir galios santykis. Galia priklauso tam, kas valdo šeimos finansus. Tyrimai sako, kad ir vedybiniai konfliktai dažniausiai kyla būtent dėl finansų.  

Kalbant apie ekonominę moterų priklausomybę nuo savo vyrų, reikėtų sugrįžti keliais istoriniais laikmečiais atgal, kai susiformavo privačia nuosavybe pagrįsta patriarchalinė šeima. Tokioje santvarkoje vyras naudojosi pater famillias (šeimos galvos) valdžia, o moteris buvo reikalinga tam, kad tenkintų jo poreikius, rūpintųsi vaikais ir buitimi. Kad ir iš kokios perspektyvos žvelgtumėme matome, kad moterų istoriją visais laikais kūrė vyrai. Visos doktrinos, reikalaujančios aukštinti moterį kaip kūną ar kaip gyvybės simbolį atspindi vyrų ideologiją, kuri yra labai patogi kuriant galios ir priklausomybės santykius tarp vyro ir moters. Tradicinėse šeimose, kur vyras išlaiko šeimą, o moteris rūpinasi šeimos gerbūviu, dažnai neformaliai yra pateisinama vyro nuosavybė į moterį. Ši priklausomybė yra labai palanki terpė ekonominiam smurtui atsirasti šeimoje. Dažniausiai tokią smurto formą naudoja vyrai prieš moteris norėdami jas kontroliuoti ir išlaikyti. Jei prieš keliolika metų toks šeimos modelis, kai vyras uždirbdavo pinigus, o moteris rūpindavosi šeima ir namais, buvo visai priimtinas, tai šiuolaikinėje visuomenėje jis yra kintantis. Dabar tiek moteris, tiek vyras gali finansiškai aprūpinti šeimą. Tačiau yra moterų, kurios savo noru pasirenka nedirbti ir rūpintis namais. Esant sveikiems santykiams, moteris turi tokias pat teises, kaip ir jos vyras, gali užsiimti savo mėgstama veikla, priimti šeimai svarbius sprendimus. Jei santykiai sutrikę, o pinigai tampa pavergimo priemone, moteris yra žlugdoma tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Tokiu atveju moteris tampa asmeniu, kuris užtikrina patogesnį, švaresnį ar sotesnį gyvenimą savo vyrui, bet partnerystės bei artumo dalykai yra nustumiami į šalį. Neretai ji turi tenkintis apgaudinėjamos, negerbiamos žmonos statusu, o nesaugumo jausmas, kad bet kada gali netekti namų ir atsidurti gatvėje tampa jos kasdienybe. Smurtautojai nepripažįsta lygiaverčių santykių ir laiko moterį bei vaikus savo nuosavybe. Kalbant apie lygiaverčius santykius šeimoje, svarbią reikšmę turi ekonominė nepriklausomybė bei noras ir galimybės dalintis šeimyninėmis pareigomis. Lygiaverčiai santykiai bus tik tuomet, kai tiek vyras tiek moteris jaus abipusį įsipareigojimą šeimai, gerbs vienas kitą ir jaus abipusę aistrą.

Tačiau gyvename vartotojiškoje visuomenėje veikiami ne tik senųjų tradicijų liekanų, bet ir naujų laikų pragmatizmo bei išskaičiavimo, kai nauda ir malonumas neretai nustelbia tokias vertybes, kaip pagalba kitiems, artumas ir meilė. Egoistiniais principais besivadovaujantys žmonės ateina į santuoką „savų reikalų“ susitvarkyti. O tokios egoistinės santykių ištakos taip pat gali nulemti ekonominį smurtą prieš kitą žmogų. Kurdami savininko ir nuo jo priklausančiojo santykius, vyrai pavergia moterį savo reikmėms tenkinti. Tai, tarsi, moderni vergovė, kai moteris dirba namuose už tai negaudama jokio atlygio ir jokių ateities garantijų. Sunkiausiai pakeliama tokios ekonominės priespaudos pasekmė yra socialinė atskirtis ir įvairios psichologinės problemos. Moteris, kuri patiria ekonominį smurtą, jaučiasi nesaugi, tačiau ji papuola, tarsi, į užburtą ratą iš kurio sunku rasti išeitį, nes ilgai besitęsianti ekonominė priklausomybė mažina jos galimybes susirasti darbą, siaurina pažįstamų ir draugų ratą, neleidžia tobulėti, o atsiradusios vidinės baimės trukdo keisti savo gyvenimą.

Apibendrinant galime teigti, kad siekiant užkirsti kelią ekonominiam smurtui prieš moteris, būtina nesudaryti sąlygų jo atsiradimui - skatinti moterų užimtumą, ekonominę nepriklausomybę, savarankiškumą, asmeninių siekių realizaciją bei lygias lyčių galimybes. Moteris būdama tokioje pačioje pozicijoje, kaip ir vyras turi daugiau galimybių išlaikyti partneryste, o ne priklausomybe grįstus santykius, o tai būtina sąlyga sveikų santykių kūrimui, kur kiekvienas partneris jaučiasi laimingas skyriumi, kaip save realizuoti gebančios atskiros asmenybės, ir sykiu, kaip pilnavertė laiminga šeima. Bet kuri priklausomybė kokia ji bebūtų (emocinė, finansinė, socialinė, fizinė) kelia streso, kančios ir nepasitenkinimo visiems šeimos nariams. Tuomet šeimoje kyla įvairūs nesusipratimai, vedantys į ginčus ir konfliktus, aiškinantis, kurio vaidmuo šeimoje svarbesnis ir reikšmingesnis. Bet neturėtume pamiršti, kad tėvų elgesys ir tarpusavio santykiai yra geriausias pavyzdys vaikams, kurie mokosi stebėdami.

Nors moters ir vyro socialiniai vaidmenys šiuolaikinėje visuomenėje keičiasi, kai moterys vis dažniau siekia karjeros, tapti nepriklausomomis kuo ankstesniame amžiuje, tuo tarpu vyrai jaučiasi pasimetę tarp savo socialinių vaidmenų. Jie juk nebėra vieninteliai šeimos finansų valdytojai, moterys taip pat nemaža dalimi, o kartais ir daugiau prisideda prie šeimos biudžeto? Lieka atviras klausimas, kokių įsipareigojimų ir funkcijų tikimės iš vyro šiandien? 

Psichologinė pagalba internetu

Skype
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite raidės iš paveiksliuko.