Praleisti navigacijos meniu

Šeimos Santykių Institutas

In English

Ar nepamesime savęs daiktų pasaulyje?

Gyvename vartotojiškoje visuomenėje. Nesunku tuo įsitikinti, kai prieš šventes įeiname į parduotuvę arba eilinį sekmadienio rytą ieškant vietos automobiliui pastatyti Maximos aikštelėje. Tačiau pirkėjų gausa parduotuvėse - tai tik išoriniai vartotojiškos visuomenės požymiai. Technologiniai pasikeitimai, kultūrinių prekių gausa, greitai besikeičianti vertybių sistema, postmodernistinės idėjos ir begalė kitų šiuolaikinės visuomenės transformacijų neretai sukuria situaciją, kurioje žmogus pasimeta. Vis sunkiau susigaudyti, kas mes esame, todėl neretai norėdami kažkokiu būdu patvirtinti savo tapatybę, vartojame tam tikras prekes ir per vartojimo objektus ieškome sau vietos visuomenėje.

 Žvelgiant plačiąja prasme vartojamos prekės atlieka labai daug socialinių ir asmeninių funkcijų tokių kaip poreikių ir troškimų patenkinimas, nepilnavertiškumo, nesaugumo ar netekties dalinis kompensavimas, pasiekimų, pasisekimų ar galios simbolinės saviraiškos, požiūrių bei pozicijų perdavimas, savęs identifikavimas per kultūrines prekes ir vartojimo būdus, socialinės įvairovės konstravimas bei skirtumų tarp žmonių kūrimas ir stiprinimas. Trumpai tariant dabartinis vartojimo procesas gali būti apibūdinamas tokiomis frazėmis, kaip “šiandien nėra mados, yra tik mados“, „nėra taisyklių, tik pasirinkimai“, „kiekvienas gali būti bet kuo“. Žmonių kūnai, rūbai, kalbos maniera, laisvalaikio praleidimo būdai, mitybos ypatumai, namų apyvokos daiktai, mašinos yra individualaus gyvenimo stiliaus indikatoriai. Vartojamos prekės ir vartojimo būdai, kuriuos renkasi žmonės atspindi ne tik jų tapatybes, bet ir tai, kaip jie norėtų būti matomi kitų akyse. Sociologinėse teorijose atsiranda naujas būdas skirtyti žmones į kategorijas - šalia tokių rodiklių kaip amžius, užimamos pareigos, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, atsiranda tokie, kaip vartojimo būdas ir laisvalaikio praleidimas, kurie trumpai gali būti įvardinti „gyvenimo stiliumi“.

Vartojamos prekės tampa tiltais, kurie iš dalies padeda sumažinti skirtumą tarp to, kuo žmogus iš tiesų yra ir to, kuo norėtų būti. Tai, tarsi būdas, panaikinti neatitikimą tarp „realaus“ ir „idealaus“. Reikšmės kurias žmonės suteikia vartojamoms prekėms padeda jiems užpildyti tam tikrus trūkumus ir nepasitenkinimą, todėl jiems nuolat reikia naujų prekių, kad  neprarastų  galimybės lengvai pereiti iš realios būklės į idealią būklę. Kultūrinių prekių vartojimas, tarsi, įkalina žmogų, nes be jų jam darosi sunku suvokti, kas jis yra. Įgyti daiktai yra trumpalaikiai tapatybės konstravimo veiksniai. Juos nuolat reikia atnaujinti ir keisti, todėl žmonės atsiduria užburtame rate – įgyta nauja prekė jiems padeda save išreikšti ir įprasminti, tačiau senstant prekei, mažėja pasitenkinimas. Norint jį  atgauti vėl reikia įsigyti naujų daiktų.

Sociologai Robert Prus ir Lorne Dawson teigia, kad apsipirkinėjimas neturėtų tapti pagrindiniu faktoriumi pagal kurį būtų tiriamos žmonių tapatybės. Tačiau jei ir toliau tapatumo jausmas taip smarkiai priklausys nuo žmogaus turimos materialios ir nematerialios nuosavybės, tada apsipirkimo vietos gali tapti labai svarbūs žmonių identiteto tyrinėjimo centrai. Dideli, šviesūs, spindintys prekybos centrai yra tarsi mašinos, kuriose yra įgyvendinami visi pirkėjų norai ir troškimai. Šie centrai yra laikomi „laimingos sąmonės“, „prekių utopijos“, „vienintelės saugios vietos susitikti su kitais žmonėmis“ vietomis. Žmonės labai daug laiko praleidžia prekybos centruose paskatinti vartotojiškų fantazijų ir noro socializuotis su kitais žmonėmis.

Kita sociologė Milena Veenis straipsnyje „Consuption in East Germany“ aprašo įvykusias transformacijas ir pasikeitimus rytų Vokietijos socialiniame gyvenime po Berlyno sienos kritimo. Viena iš problemų, kurią paliečia ši autorė, yra žmogaus pasimetimas ir nesugebėjimas susigaudyti šiuolaikinėje, postmodernioje visuomenėje, nes joje yra labai daug įtampos ir nerimo. Norėdami atrasti save, žmonės ieško atramos materialiuose dalykuose. Vartojimas galbūt nėra tas pasirinkimas, kuris žmones patenkina  visokeriopai, bet jis padeda jiems pasijusti geriau. Vis populiariau darosi manyti, jog „žmogus yra „kažkas“ (somebody) jei jis turi ką nors“. Įdomu tai, kad kai žmonės jaučiasi nesaugūs, nepatenkinti, pasimetę, jie eina apsipirkinėti. Veenis mano, kad  žmonės pirkdami daiktus stengiasi patvirtinti, kad jie turi tapatumą. Tačiau vartojimas ne tik padeda vystyti tapatumą, bet ir stabdo šį procesą, nes žmonės pradeda trokšti būti kažkuo, o ne tapti kažkuo. Vartodami žmonės lengvai pasiekia savo troškimą būti kuo nors, nors tai dažniausiai būna susitapatinimas su preke, kopijavimas, o ne nuolatinis savo tapatumo konstravimas.

Kultūrinės prekės ir vartojami objektai tampa vis svarbesni šiuolaikinėje visuomenėje. Pasirinkimų gausa, viena vertus, atveria labai daug galimybių, kita vertus, įkalina uždarame rate. Vartojimas tampa nuolatiniu ir nesibaigiančiu veiksmu, nes žmogaus tapatybės konstravimas pradeda priklausyti nuo šio proceso. Žinoma tai yra labai vienpusiškas požiūris į identiteto paieškas, bet ko gero teisinga būtų teigti, kad šiuolaikinį pasaulį ištiko vartojimo karštinė. Daiktų pasaulis darosi toks svarbus, kad atrodo, jog žmonės pradeda tarnauti daiktams, o ne atvirkščiai. Vieni teoretikai kalbėdami apie kultūrinių prekių vartojimą, teigia, kad jos kuria pasyvų vartotoją, kuris tiesiog ima kas jam duota. Kiti mano, jog vartotojai yra aktyvūs vartojimo proceso dalyviai, kuriantys savas reikšmes ir ieškantys savo tapatybės patvirtinimų daiktų ir informacijos pasaulyje. Tačiau būtu sunku nuneigti žmonių priklausomybę – pasyvią ar aktyvią- nuo daiktų pasaulio. Identiteto paieškos vartotojiškoje visuomenėje susiaurėja iki turimų daiktų kiekio, laisvalaikio praleidimo būdo ir vartojimų būdų, neretai užgožia asmenines žmonių savybes, gebėjimus, santykius su kitais, jausmus, vidinio pasaulio pažinimą ir gebėjimą būti savimi. Tai kelia dar didesnę  sumaištį žmoguje, kurią kartais žmonės stengiasi įveikti tam tikra prasme „vartodami“ kitus žmones. Deja, kai vartojimas persikelia į santykius kenčia abi pusės, nes lieka nepatenkinti labai svarbūs žmogiški poreikiai, tokie kaip artumo jausmas, pasitikėjimas, nuoširdus bendravimas, bendrumas ir meilė.

 

Straipsnį parengė Ieva Dryžaitė

Psichologinė pagalba internetu

Skype
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite raidės iš paveiksliuko.