Praleisti navigacijos meniu

Šeimos Santykių Institutas

In English
Naujienos

Konferencijos „Kūrybiškas požiūris į vaikų agresiją“ apžvalga

Vaikų agresijos tema dažnai yra apgaubiama neigiamu šydu, dėl to kalbėti apie ją gana sudėtinga, nes pripažindami ją, tarsi pripažįstame ir savo bejėgiškumą šioje situacijoje, o galbūt baiminamės būti nesuprasti ar pasirodyti klystantys, silpni, stokojantys žinojimo ir kompetencijos, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Kovo mėnesį 13 d. vykusios konferencijos „Kūrybiškas požiūris į vaikų agresiją“ siekis buvo  išsivaduoti iš prietarų ir baimių ir pakalbėti apie agresiją kitaip - kaip apie normalų, vienu ar kitu lygmeniu visiems mums būdingą elgesį. Dažniausiai agresija siejama su pykčiu, nevaldomais jausmais ir poelgiais, patyčiomis ar kitokio pobūdžio destruktyviu elgesiu. Tačiau daugeliu atveju mes gana džiaugsmingai palaikome ir pastipriname agresyvius veiksmus – pavyzdžiui jaunuolis atkakliai besivaržantis dėl savo tikslo mums atrodo kur kas patraukliau, nei savimi nepasitikintis ir labai kuklus žmogus. Labai slopinama arba stipriai skatinama agresija gali įgauti asocialias apraiškas, bet kūrybiškai suvaldyta gali tapti kuriančia jėga, padedančia siekti užsibrėžtų tikslų. Taigi norint ją suvaldyti reikia pažinti, o norint pažinti reikia prie jos priartėti. Konferencijos metu sociologas prof. Vylius Leonavičius ir vaikų ir paauglių psichiatras med. m. dr. Darius Leskauskas mums atskleidė skirtingas agresijos perspektyvas ir tai pasitarnavo visapusiškam supratimui apie šį reiškinį.
Sociologiniu požiūriu vaikų agresija yra susijusi su besikeičiančia visuomenės sandara ir santykiais joje - jei seniau mes turėjome gana tiksliai apibrėžtus vaidmenis - moteris, vyras, mama, tėtis, vaikas, tai dabartinėje visuomenėje aiškios ribos nusitrina ir vaikas atsiduria situacijoje, kur jis, tarsi, turi „išsikovoti sau vietą po saule“. Be to, šiuolaikinė visuomenė yra rizikos visuomenė, kurioje labai daug įtampų ir žmogus nuolat patenka į ribines situacijas, kur jaučiasi nesaugus.
Psichologiniu požiūriu vaikų agresija yra raidos palydovas ir vienokios ar kitokios agresijos apraiškos yra būdingos tam tikram vaiko vystymosi laikotarpiui ir laikomos normalia vaiko elgsena. Tačiau jei agresijos protrūkiai ir nesugebėjimas jų kontroliuoti pradeda trukdyti normaliai vaiko raidai, socialiniam gyvenimui, jo ir kitų saugumui ar fiziniam vystymuisi, ji tampa patologiška. Tokiu atveju vaikams reikalinga specialistų pagalba.
Taip pat konferencijos metu pasisakė Lietuvos mokinių parlamento etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Lukas Kornelijus Vaičiakas. Jis pristatė agresijos fenomeną pačių mokinių akimis ir jos priežastis siejo su užimtumo, ypač sportinio aktyvumo, stoka, problemomis šeimoje, prasta integracija į klasės kolektyvą, kompiuterinių žaidimų paplitimą ir jų perkėlimą į kasdieninį gyvenimą.
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos specialioji pedagogė Sandra Valantiejienė pristatė ir išsamiai supažindino su vaikų socialinių ir emocinių sugebėjimų stiprinimo prevencinėmis programomis mokyklose ir darželiuose. Šių programų tikslas yra išmokyti vaikus socialiai priimtinomis formomis reikšti savo jausmus, integruotis į kolektyvą, išmokti bendrauti ir labiau pasitikėti savimi. Tačiau, tik šiek tiek daugiau nei trečdalis Lietuvos mokyklų yra įdiegusios vaikų socialinių ir emocinių gebėjimų prevencines programas į savo veiklą.
Konferencijoje dalyvavo apie 120 socialinių pedagogų, mokytojų, vaikų globos namų atstovų, psichologų ir kitų specialistų dirbančių su vaikais. Tikimės, kad konferencija padėjo suprasti, jog agresyvus, pykčio sukeltas, elgesys egzistuoja kaip normalus mūsų gyvenimo ir kasdienių iššūkių atspindys. Svarbiausia yra išmokyti vaikus atpažinti savyje kylantį pyktį, jį apvaldyti ir paversti santykius kuriančia jėga. Pyktyje glūdi didžiulis žmogaus potencialas ir tik stipriai „užsidegęs“ žmogus gali nuversti kalnus. Trukdyti šiam procesui nereikėtų, bet sukurti saugią aplinką ir žinojimą, kaip reikia elgtis užplūdus jausmams, būtina. Iš savo patirties žinome, kad vaikai labai dažnai neatpažįsta savo pojūčių, nemoka įvardinti juos apėmusių jausmų ir nežino, kaip juos išreikšti. Taigi antroje konferencijos dalyje mūsų instituto psichologės Rasa Pietarienė ir Indrė Marcinkevičienė pristatė vaiko emocinių kompetencijų ugdymo programą VEIK (vaiko emocinių išraiškų kontrolė), kurios pagrindinis tikslas yra išmokyti vaikus socialiai priimtinu elgesiu reikšti savo jausmus, būti atsakingais už savo poelgius, kritiškiau pažvelgti į save ir išmokti bendravimo ir socialinių įgūdžių. Joms paantrino sėkmingai savo praktikoje šią programą įdiegusios ir pagal ją su vaikais dirbančios Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos psichologė Daiva Pšitulskienė ir socialinė pedagogė Edita Kazlauskienė. Prisijunkite ir jūs prie mūsų su idėja Sustoju – pagalvoju - veikiu.

Parengė Ieva Dryžaitė

Psichologinė pagalba internetu

Skype
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite raidės iš paveiksliuko.