Praleisti navigacijos meniu

Šeimos Santykių Institutas

In English
Naujienos

Gyvenimas kartu: pykčio spąstai

Neįmanoma nesusipykti gyvenant kartu. Savo praktikoje sutinku daug žmonių, kurie dažnai bijo parodyti ir net pripažinti, kad pyksta. Vieni savo baimes grindžia noru išsaugoti gerus santykius, kiti sako, kad reikia patylėti, pakentėti ir su laiku viskas išsispręs, o nuoskaudos praeis. Bet ar pyktis gali sugriauti santykius?

   

Žinoma, kad ne. Pyktis yra natūralus žmogaus jausmas. Ne pyktis griauna santykius, bet tai, kokiais būdais jis reiškiamas, ir tai, kaip tie būdai paveikia artimus žmones. Ir ne laikas gydo santykius, ir ne dėl laiko trukmės santykiai tampa geresni. Tai žmonės kažką daro (arba nedaro), kad santykiai taptų geresni.
     Prisiminkite situaciją, kai jūsų vyras/draugas ar žmona/draugė įsižeidė ir supyko ant jūsų, nes padarėte ar pasakėte kažką, kas jį ar ją įskaudino. Net ir tuo atveju jums tikriausiai atrodė, kad ant jūsų pernelyg pykstama ir dėl to suirzote. Jūsų partneris ar partnerė panašiose situacijose jaučiasi taip pat.
     Dauguma žmonių į įsižeidimą reaguoja įsižeisdami, ginčydamiesi ar susierzindami – taip, kaip jūs. Įsižeidę ar supykę dažniausiai dėmesį sutelkiame į savo požiūrį, o ne į kito. O tai atspindi veikiau norą dominuoti, bet ne tartis. Jei nuolat įsižeidinėjate ar pykstate spręsdami svarbius šeimos reikalus, vadinasi jums ne tiek svarbu pasiekti susitarimo, kiek norisi priversti kitą jaustis kvailai, kad nesutinka su jūsų nuomone. Gal tuo metu jums ir atrodo, kad ginate savo nuomonę, bet iš tiesų elgiatės atstumiančiai, žeidžiančiai arba puolate. Kartais žmonės taip įsitraukia į pykčio – įsižeidinėjimo – įžeidinėjimo – pykčio ratą, kad nepastebi, kada tai tampa jų bendravimo būdu. Jie tiesiog patenka į pykčio spąstus ir nuolat reiškia pyktį, nepriklausomai nuo to, ką iš tiesų tuo metu jaučia. Įkliuvusios į pykčio spąstus poros elgiasi dvejopai – vienos keliauja link vis audringesnių ir dažnesnių santykių aiškinimosi scenų, kitos, priešingai, vis mažiau bendrauja ir santykiai darosi šaltesni. Tylėjimas, mėginimas taikstytis ir bet kokia kaina išlaikyti taiką tarpusavyje arba, priešingai, aršus pykčio reiškimas dažniausiai nepadeda. Mokslininkai įrodė, kad pykčio užgniaužimas ar pernelyg audringas jo reiškimas kelia grėsmę sveikatai.

 ,,Ša, vaikai girdi“

     Kita priežastis, dėl ko poros vengia susipykti, yra baimė, kad išgirs ar pamatys vaikai. Jei vaikai niekada negirdės nė vieno tėvų tarpusavio nesutarimo ar ginčo, jie tiesiog neišmoks spręsti konfliktų ir neturės sveiko pavyzdžio, kaip suvaldyti stiprius jausmus. Ne tėvų tarpusavio konfliktas ar jo metu kylantis pyktis žeidžia vaikus, bet netinkamos pykčio išraiškos: nors ir slepiamas, bet nuolatinis tėvų šaipymasis ar tyčiojimasis vienas iš kito, ,,gydymas tyla“, aršūs ginčai ar smurtas.
     Nevaldomi tėvų ginčai kelia vaikams stresą ir tai atsispindi jų elgesyje. Mažesni vaikai mėgina nutraukti tėvų konfliktą ir sumažinti įtampą, bandydami sudominti juos ar kitaip patraukti dėmesį. Ar tikrai manote, kad vaikai turi rūpintis jūsų santykiais?
     Kai kurie vaikai stengiasi tėvų įniršį nukreipti į save ir pradeda netinkamai elgtis, pavyzdžiui, daryti tai, ko tėvai griežtai neleidžia. Taip vaikas išmoksta reaguoti į kitų žmonių pyktį. Vyresni vaikai išmoksta pabėgti iš tėvų konfliktų zonos į savo kambarius, telefoninius pokalbius ar žinutes, kompiuterinius žaidimus ar net alkoholį ir narkotikus. Šis bėgimas yra apsauginė reakcija, tačiau jei jos reikia nuolat, vaikas praranda ryšį ne tik su tėvais, bet ir draugais, apleidžia mokslą.
     Prieš paleidžiant pyktį, gal verta pagalvoti, ko išmoks jūsų vaikai?

 Kartais pyktis slepia kitus jausmus

      Žmonės nepyksta be reikalo. Pyksta tuomet, kai jaučiasi įžeisti arba baiminasi būti įžeisti. Raminti pyktį padeda gilesni jausmai kitam žmogui: meilė, atjauta, gailestis ir kaltė.
    Reakcija įsižeisti ar valdyti pyktį priklauso nuo to, kaip žmogus pats save vertina ir jaučiasi. Jautrumas ir pažeidžiamumas slypi tame, ar dėl nuomonių išsiskyrimo, jūsų partnerio/ės elgesio, veiksmų jaučiatės ignoruojamas/a, nesvarbus/i, apkaltintas/a, kaltas/a, nuvertintas/a, atstumtas/a, nemylimas/a.
    Kai tik jums artimas žmogus paliečia šias jautrias vietas, jūs tuoj pat supykstate, įsižeidžiate arba vengiate. Tačiau jei santykiuose reikšti jausmus, taip pat ir pyktį, yra nesaugu, vadinasi, santykiuose tiesiog nesaugu. Asmeninio saugumo jausmą padeda atkurti vertybės. Visi žmonės turi vertybes, tik kartais praranda sąlytį su jomis. Jei esate linkę nuolat kritikuoti, kaltinti, nuvertinti ir žeisti savo artimą žmogų arba nuolatos įsižeidinėjate ir pykstate kai nesutinkama su jūsų nuomone, paklauskite savęs: kas manyje yra vertingiausia? Kokių santykių aš noriu?
    Dauguma porų tam tikrais gyvenimo tarpsniais išgyvena stresą, kuris santykiuose gali pasireikšti tarpusavio pykčiais ar nerimo jausmais. Pavyzdžiui, žadėjo grįžti po valandos, praėjo jau dvi, o dar nėra – tai yra tos situacijos, dėl kurių dažnai ginčijamasi. Tačiau jei šeima ar vienas iš sutuoktinių išgyvena traumą, tuomet pyktis gali būti kaip reakcijos į traumą išraiška. Trauminiai išgyvenimai pakeičia reakcijos į stresą slenkstį taip, kad net menkiausias dirgiklis gali iššaukti stiprų pyktį. Išgyvenantiems traumą ne vietoje padėtas daiktas ar pavėlavimas 5 minutes gali tapti audringo ginčo priežastimi. Taip pyktis tampa nuolatine būsena, kuri tęsiasi savaitėmis ar net mėnesiais.
    Pyktis dažnai padeda slėpti skausmingus išgyvenimus: gedėjimą, pažeidžiamumą, depresiją. Ypač tiems, kurie skausmingus išgyvenimus laiko silpnumo ženklu. Tyrimais nustatyta, kad vyrų reakcijos į trauminius išgyvenimus dažniausiai pasireiškia dirglumu, nuovargiu ar pykčiu. Moterys savo netekties ar nevilties jausmus išreiškia liūdesio ar kaltės jausmais. Dėl šių išgyvenimų poroms dažnai pritrūksta kantrybės ir barniai kyla dėl menkiausių smulkmenų. Kartais sunkios ligos, fizinės ar emocinės traumos sukelia didelį pyktį sau pačiam. Tokiais atvejais į artimųjų (vyro/žmonos) pastangas padėti žiūrima nepatikliai ir dažniausiai reaguojama pykčiu.

Kas dažnai sukelia pyktį ir trukdo bendrauti:

  • kito kaltinimas už tai, už ką jis neatsakingas: „tu visados mane veži labiausiai duobėtu keliu...“;
  • išankstinis tikėjimasis iš savo partnerio blogiausio: ,,aš tikrai norėčiau nueiti pas draugus, bet žinau, kad tau nepatiks“;
  • visažinystės pozicija: ,,tu nemoki, aš padarysiu“;
  • ieškojimas, ką padarė blogai: ,,tu ir vėl ne taip padėjai...“;
  • žeminimas kitų akivaizdoje: ,,jis supratimo neturi apie mokesčių mokėjimą“;
  • nenoras priimti sprendimų kartu: ,,nieko neišeis, palik man“;
  • kategoriškumas: ,,tai va, aš jau viską apgalvojau, važiuosim atostogų...“;
  • ,,įspraudimas į rėmus“: ,,taigi tau nepatinka gamtoje, tai ir nevažiuokim“.

 Ką daryti, kad pyktis negriautų santykių?

     Stebėkite savo elgesį – pažvelkite į save iš šalies, nusiraminę pagalvokite, ar ne per karštai reaguojate, gal pats/pati provokuojate savo partnerį.
     Palikite sau ir savo partneriui/ei erdvės – jei iš karto negalite nusiraminti ir išspręsti ginčo, duokite sau laiko. Nespauskite partnerio tuoj pat atsakyti ar išspręsti problemą, leiskite ir jam nusiraminti ir pagalvoti.
     Įvertinkite aplinkybes – ginčas vaikų, draugų akivaizdoje sukelia gėdos ar kaltės jausmus ir kelia įtampą, o tuo pačiu ir norą „kautis“.
     Praplėskite kontekstą - įsijauskite į savo šeimos gyvenimo esamą situaciją ir įvertinkite savo partnerio/ės gynybiškumą tame kontekste (smurtas šiuo atveju nėra pateisinamas). Galbūt netvarka, grįžimas vėliau ar pamiršimas įvykdyti prašymą yra kažkaip susiję su tuo, kas vyksta jūsų dabartiniame gyvenime.
     Saugokite vienas kitą nuo įžeidinėjimų – žodžiai irgi žeidžia, o tai verčia kitą žmogų atsitraukti. Iškyla pavojus jūsų artumui.
     Tyla ne visada gera byla – „gydymas tyla“ ne gydo, o žeidžia ir trikdo santykius.
     Mokykitės atpažinti savo tikruosius jausmus – įvertinkite, gal pykdami mėginate apsiginti nuo skausmingų išgyvenimų ar nuslėpti juos nuo savo partnerio.
     Dažniau sakykite „Mes“ – tai parodo, kad sunkumai yra bendri, pavyzdžiui: „Mūsų nuomonės tikrai skiriasi“ arba „Mums reikėtų išsiaiškinti šį reikalą neįžeidinėjant vienas kito“. Bendrystė skatina imtis atsakomybės abu partnerius ir padeda išvengti bereikalingų kaltinimų.
     Venkite alkoholio ir narkotikų – santykių aiškinimasis apsvaigus tik „išpučia“ reikalą ir apsunkina problemų sprendimą.
     Psichoanalitikas Stephen Mitchell yra pasakęs, kad romantiniai santykiai yra „smėlio pilis dviem“ – tai trapus statinys, kurį reikia nuolat atnaujinti ir saugoti ir, kad romantikos išlaikymas priklauso ne nuo įgūdžio vengti rodyti agresiją, bet nuo pajėgumo talpinti ją kartu su meile.

Parengė porų ir šeimos psichoterapijos programos vadovė, šeimos psichoterapeutė Roma Šerkšnienė

Psichologinė pagalba internetu

Skype
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Įveskite raidės iš paveiksliuko.