Skip navigation

Institute of Family Relations

Lietuviškai

Help for people who have chronic or mental disease

Šeimos santykių instituto specialistai vadovaujasi nuostata, kad priklausomybės sindromas yra šeimos liga, nes kiekvienas šeimos narys yra paveikiamas šio sutrikimo, o ypač vaikai. Tyrimais nustatyta, kad dažnai vaikai turi daugiau emocinių ir bendravimo sunkumų su nesergančiu priklausomybės liga tėvu ar motina, nei su turinčiu priklausomybės sutrikimą. Taip yra todėl, kad priklausomo asmens elgesys labiau nuspėjamas dėl jo pastovaus siekio patenkinti potraukį - vaikas žino, kada patogu paprašyti pinigų ar išbėgti pas draugus, o kada situacija darosi grėsminga ir reikia saugotis. Tuo tarpu ne priklausomo tėčio ar mamos elgesys yra sunkiau nuspėjamas: vieną minute jis ar ji gali gąsdinti savo antrąją pusę (pradedant skyrybomis ir baigiant mirtimi), o sekančią minutę – su užuojauta padėti atitaisyti praėjusio epizodo pasekmes. Kaip, pavyzdžiui, pareigingai sutvarkyti daiktus, pasirūpinti skolos grąžinimu ir, tuo pačiu, taikstytis su vis stiprėjančiu nepriimtinu sergančiojo elgesiu

Priklausomybės sindromas ar kitoks šeimos nario save griaunantis elgesys paveikia šalia esančių šeimos narių gyvenimą, mąstymą ir požiūrį daug stipriau negu sergančiojo, tik jie patys to nesuvokia.

Priklausomybės ligos tampa visos šeimos problema, nes prasideda palaipsniui, lėtai ir nepastebimai progresuoja, sergantysis ilgai neigia savo problemą, o sveikasis partneris ir visa šeima bando jį gelbėti bei visaip slėpti tai nuo aplinkinių. Liga progresuoja iki tol, kol pats sergantis žmogus nepaprašo pagalbos. Jei sergantis šeimos narys nėra pasirengęs keistis, tai bet kokios kitų šeimos narių pastangos padėti sukelia tik dar didesnių problemų. Ligai progresuojant šeimos nariai užima tam tikrus vaidmenis (pvz., gelbėtojo, provokatoriaus ir kt.), kurie tik paskatina ligos progresą.

Šeimos nariai gali gauti pagalbą ir neįsisukti į ydingą priklausomybės ratą daug anksčiau už sergantįjį, tik reikia … kreiptis pagalbos. Šio sutrikimo klastingumas ir žala slypi tame, kad pasikeitęs šeimos narių elgesys tampa kasdiene rutina ir niekas nė nemano kreiptis pagalbos. Priešingai, šeimos nariai palaipsniui įsitraukia į sergančiojo primestą gelbėjimo žaidimą ir pradeda jį saugoti, meluoja sergančiajam ir aplinkiniams. Šeima išmoksta saugoti šeimos paslaptis, nežiūrint patiriamos žalos ir chaoso. Toks elgesys šeimos nariams pradeda atrodyti “normalus”, stiprėja tolerancija išnaudojimui ir prievartai.

Neretai priklausomybių turintis asmuo tiek įsitraukia į save griaunantį elgesį ir neigia problemą, kad tokio elgesio pasekmės išeina už šeimos ribų: pasireiškia sunkumai darbe, sutrinka tarpasmeniniai santykiai, pažeidžiami įstatymai.Tuomet šeimai nelieka kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis pagalbos.

Įsitraukę į save griaunantį gyvenimo būdą, žmonės dažnai atstumia artimųjų mėginimus jiems padėti. Tinkamai pasiūlyti pagalbą tokiais atvejais reikia mokytis, nes būtent nuo to, kaip ji yra pasiūloma, priklauso ar bus priimta. Tai būdinga ne tik priklausomybe sergantiems, bet ir turintiems valgymo sutrikimų, piktnaudžiaujantiems seksu, azartiniais ar kompiuteriniais žaidimais ir pan.

Geriausia, ką gali padaryti šeimos nariai – tinkamai pasiūlyti pagalbą ir spręsti kylančias antrines problemas šeimoje:

  • problemos darbe;
  • vaikų auklėjimo sunkumai;
  • vaikų elgesio ar emocijų sutrikimai;
  • socialinių šeimos ryšių ir gyvenimo sutrikdymas;
  • tarpusavio santykių šeimoje sutrikimai.

Šeimos santykių institutas siūlo pagalbą priklausomybėmis sergančiųjų šeimoms ir jų nariams. Pagalba apima; individualų ir šeimos konsultavimą bei prevencijos programas vaikams.


Psychological help online

Skype
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Enter text