Skip navigation

Institute of Family Relations

Lietuviškai

Questions-answers

„Sveiki, esu labai nedrąsi ir sunkiai bendrauju su žmonėmis: sunku pirmai pradėti kalbėti, raustu, nerandu žodžių, bijau, kad pasakysiu nesąmonę. Patarkite, kaip jausti mažiau įtampos bendraujant“

Tikrai yra sunku, kuomet reikia daryti dalykus, kurie kelia tiek daug įtampos. Tai, ką išvardinote, vadinama socialine baime, t.y. žmogus bijo būti tarp žmonių, turėti su jais kontaktų, bijo, kad nepavyks užmegzti ryšio su kitu žmogumi arba užmezgus jis greitai nutrūks, bijo pasirodyti juokingai ir t.t. Mes gyvename visuomenėje, kur išvengti bendravimo yra neįmanoma, žmonės, kurie jaučia socialinę baimę, stengiasi bendravimą, o kartu ir įtampą sumažinti iki minimumo, tuo labai apribodami save. Jūsų klausime atsispindi prieštaringi jausmai: baisu, sunku bendrauti ir noras bendrauti. Mokėjimas bendrauti yra dalykas, kurio galima mokytis ir išmokti. Galima mokytis įvairiose viešose vietose, pvz., parduotuvėje matuojantis drabužius pakalbėti su pardavėja apie šio sezono mados tendencijas arba pakalbinti vaistinėje vaistininką. Taip kasdien galima išsikelti po nedidelį tikslą ir jo siekti, pasiekus save apdovanoti (palepinti saldumynu ar nusipirkti savęs gražinimo procedūrą). Praktikuotis galima ir artimų draugių ratelyje, pvz., pradėti pirmai skambinti arba susitikus užvesti pokalbį kokia nors tema. Tai gana saugūs būdai pradėti imtis iniciatyvų bendravime ir jie dažnai leidžia patirti sėkmę. Nesėkmės atveju katastrofos nebus, parduotuvėje jūsų niekas kitą kartą neatpažins, o draugės paprastai toleruoja įvairius „nusišnekėjimus“. Sėkminga patirtis leidžia auginti pasitikėjimą savimi. Svarbu mokytis pastoviai ir nuosekliai bei pradžioje nekelti didelių uždavinių, o pamažu juos sunkinti. Pagalbą gali suteikti ir dalyvavimas įvairiose psichoterapinėse grupėse.

„Laba diena, kreipiuosi į jus, nes kankina, graužia mintis, kad nesu laiminga, nors rodos, kad turiu viską, tačiau nepavyksta išvengti niūrių minčių. Patarkite—ką daryti?“

Rašote apie pojūtį, kuomet niūrios mintys neleidžia išgyventi pilnatvės, pasitenkinimo savo gyvenimu jausmus. Toks pojūtis kartas nuo karto aplanko dauguma žmonių, ypač sunkių periodų ar krizių metu. Tikriausiai išoriškai jūs atrodote kaip sėkmingas žmogus, „turintis viską“, kas galbūt vertinama didžiosios dalies visuomenės. Tačiau jūsų pojūtis signalizuoja jums, kad tie išoriškai matomi dalykai nesuteikia laimės, kad jaustumėtės gerai, trūksta dar kažko. Jūs rašote apie niūrias mintis. Apie ką jos? Galbūt sau iškėlėte didelius reikalavimus, kuriuos sunku išpildyti ir tuomet aplanko savęs nuvertinimo, bejėgiškumo idėjos? Gal lyginate save su kitais ir atrodo, kad mažiau pasiekėte, kad kiti yra laimingesni? Gal jaučiate, kad dirbate nemielą darbą arba gyvenate su žmogumi, su kuriuo nesate artimi? Daug klausimų, į kuriuos atsakius, galėsite rasti, kas kelia tas niūrias mintis ir ką norėtume toliau su šiais atsakymais daryti. Taip pat galima kreiptis psichologinės pagalbos į specialistus ir lankyti individualias konsultacijas.

„Mano vyras paskutiniu metu darosi piktas, agresyvus, labai pasikeitęs. Pradėjo smurtauti. Matau, kad norą kažką daryt su savo problemom turėtų, bet pats nemanau, kad kreiptųsi. Gal galite parašyti apytikslį seansų skaičių, kurio reikėtų kažkokiam efektui pasiekti? Ar geriau seansus lankyti vienam ar mums dviese? Kokia orientacinė vieno seanso kaina? Būsiu dėkinga už atsakymus. Skambinti ir konsultuotis nedrąsu. Ar įmanomi atvejai, kai smurtautojai pasveiksta, kai šeima nesubyra?“

Visų pirma, norėtųsi jus paskatinti spręsti šią problemą kol ji netapo kasdienybe. Jeigu sutiktu lankytis ir jūsų vyras, gal geriausiai iš pradžių būtų ateiti į šeimos konsultaciją. Tuomet, išsiaiškinus pagrindinę problemą, nutartumėte ar jam lankytis individualiai ir kuriam laikotarpiui. Jūsų klausimo dėl seansų skaičiaus efektyviam rezultatui pasiekti šiaip teoriškai atsakyti neįmanoma, reiktų visgi kalbėtis su terapeutu. Iš jūsų laiško panašu, kad vyras pats nesikreiptų pagalbos, tad tokiu atveju jeigu neišeitų jo prikalbint ateiti, galbūt vertėtų ateiti pačiai, nagrinėti tarpusavio santykių problemas ir kokį poveikį jos daro jums.

„Po dukrytės gimimo visiškai pašlijo santykiai su vyru. Jis parom negrįžta namo, pradėjo gerti, visai nebekalba nei su manim, nei su savo tėvais, niekas nežino, kas jam darosi. Jau nebežinau nei ką daryt, nei kur kreiptis“

Iš jūsų laiško neaišku, kokie jūsų santykiai buvo iki dukrytės gimimo, kokia vyro gėrimo istorija, kaip jis pats išgyvena savo dabartinę būseną ir, svarbiausiai, kaip visi minėti pokyčiai veikia jus, santykius su dukrele. Vertėtų apsilankyti šeimos terapijos seansui ir aptarti iškilusią situaciją kartu su vyru, ieškoti pagrindinės problemos, jos sprendimo būdų. Jeigu jūsų vyras nesutiktų kreiptis pagalbos, ateikite individualiai, šiuo metu juk jūs turite su šia situacija gyventi. Rašykite detaliau apie problemą, jei norite išsamesnio atsakymo.

„Auginu du sūnus, turime problemų dėl laiko, praleisto prie kompiuterio, interneto, žaidimų. Yra du variantai: arba palieki internetą ir susitaikai su tuo, arba atjungi internetą… Klausimas, ar tai nesukels dar didesnio pasipriešinimo. Kaip pasielgti?“

Iš tiesų vaikų laikas, praleistas prie kompiuterio, tampa jų tėvams vis didesne problema. Šį laiką tėvai turi riboti, t.y. jie patys nusprendžia, kiek valandų per dieną vaikas gali praleisti prie kompiuterio. Kiekvienas malonių dalykų (o žaidimai kompiuteriu vaikams yra malonus dalykas) apribojimas sukelia pasipriešinimą ir pykčio reakcijas. Tačiau kito pasirinkimo, kaip aiškios taisyklės laiko atžvilgiu, nėra. Turbūt yra svarbu šį pasipriešinimą atlaikyti neįsiveliant į karą su vaiku arba atsisakant nusileisti vaikui nenorint jo supykdyti ar nuliūdinti.

„Draugauju su mergina 2 metus, santykiai geri, tačiau mane erzina tai, kad ji palaiko artimą ryšį su mama: kasdien jai skambina, ilgai kalbasi, pasakoja. Kartais su manimi atsisako susitikti, motyvuodama, kad turi padėti mamai. Kaip draugei paaiškinti, kad aš norėčiau, kad ji mažiau bendrautų su savo mama?“

Pradėjęs artimai bendrauti su mergina, jūs neišvengiamai įsitraukiate į santykius su jos artimaisiais. Kuomet draugės santykiai su savo pirmine šeima yra glaudūs, sunku tikėtis, kad ji greitai atsitrauks nuo jų, nes visų jūsų merginos ryšių negali atstoti judviejų santykiai. Paprastai tam tikras atsitraukimas nuo pirminės šeimos įvyksta palaipsniui vystantis jūsų santykiams. Galbūt mergina nelabai pasitiki savimi ir jūsų palaikymas leistų jai labiau pasitikėti savimi ir jumis, tuomet judviejų santykiai įgytų jai didesnę svarbą. Tam reikia laiko ir kantrybės. Kartais vieno iš partnerių santykiai su artimaisiais išlieka labai artimi ir neleidžia vystytis poros santykiams. Tuomet, kad poros santykiai išliktų gali tekti kreiptis tiesioginės psichologinės pagalbos.

„Man 24 metai. Su draugu gyvenam keturis metus, labai myliu tą žmogeliuką. Tačiau yra viena problema, kuri trukdo mums buti laimingais. Aš jaučiu, kad pasiekiau tą santykių ribą ir nebenoriu daugiau taip gyventi, noriu santuokos, įsipareigojimo, noriu kitokio gyvenimo. Jį tenkina toks gyvenimas, kokį dabar gyvena. Tiesiog nebežinau, kaip gyventi ir ką daryt, ar gyvent amžinu laukimu ir laukt kada jis užsinorės to pačio, ar viską palikt ramybėj ir gyvent savo gyvenimą… jaučiuosi labai blogai, ateities nematau. Bet tą žmogeliuką labai myliu ir gerbiu. Patarkit prašau… būsiu labai dėkinga.“

Jaučiasi jūsų noras įteisinti jūsų draugystę, tačiau iš jūsų laiško neaišku, koks jūsų draugo požiūris į visą tai? Ar kalbėjote apie tai kiek jums šita tema svarbi? Kuo ji jums svarbi? Jeigu jūsų draugui patinka gyventi neapibrėžtume, galbūt vertėtų susimąstyti, ar gebėsite prie to prisitaikyti. Šioje situacijoje matosi daug išeičių, tarp jų - galite dirbti pati su savimi - mokintis egzistuoti neapibrėžtume… Galite dirbti ir su draugu – neaišku, ką jūs turėjote omenyje rašydama „noriu kitokio gyvenimo“ - bet toks pasakymas lyg ir atspindi lūkesčių nesuderinimą… tai galėtų būti neišsikalbėjimo problema. Jei norite detalesnio atsakymo, aprašykite konkrečiau, kuo jums santuoka pakeistų santykius su draugu? Kiek jūs apie tai kalbėjotės?.. Galite užsiregistruoti šeimos terapijos seansui arba apsilankyti pati mūsų centre.

„Netyčia radau Jūsų adresą stalčiuje. Jau 3 mėnesius negaliu atgauti pasitikėjimo savimi. Išėjau iš darbo ir negaliu susirasti kito, nes nepasitikiu savo jėgomis, visą laiką blogos nuotaikos. Nieko nenoriu, nors kiekvieną dieną suvokiu, kad taip trukti ilgiau negali. Kaip man sau padėti?“

Kai netenkame gyvenime svarbių dalykų: darbo, mylimo žmogaus, statuso, natūralu, kad ir liūdime, ir pykstame, ir kaltiname save. Jūs nepaminėjote priežasčių, dėl kurių išėjote iš darbo. Suprantu, kad mintyse vis analizuojate buvusią situaciją ir turbūt save smerkiate ar nuvertinate. Sau galėtumėte padėti galvodama, kokią patirtį išsinešėte iš to darbo ir iš paties išėjimo, kas leido jums jaustis stipria tame darbe, o kas nuvylė. Mintyse galite fantazuoti, kokio darbo norėtumėte, kur galėtumėte save realizuoti. Tokiose situacijose svarbu atsiminti, kad turite darbo ieškojimo ir radimo patirtį (nes jau esate dirbusi), kaip ir svarbu įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Manau, kad turiu problemų su erekcija. Kai „bendrauju“ su mergina lovoje ir ji liečia mano „daiktą“ nieko nebūna, bet jeigu aš liečiu ją, tada įvyksta maža erekcija. O kai žiūriu pornografiją tai erekcija gaunasi normali. Manau, kad čia psichologinės problemos. Apart konsultacijų, kaip būtų galima pačiam jas išspręsti? Ką daryti, kad labiau atsipalaiduoti būnant su mergina? Gal yra kokie pratimai ar kt.?“

Erekcija gali neįvykti dėl įvairių priežasčių, todėl šiuo atveju sunku ką nors konkrečiai pasiūlyti. Pasikalbėkite su savo mergina kas Jus labiausiai jaudina, ko norėtumėte iš jos, gal kada nors buvo momentų, kai ir be pornografijos Jums įvyko erekcija. Galbūt Jums labiau reikia ne lietimųsi, o vaizdo. Tačiau jei patiems nepavyks šios problemos įšspręsti, vertėtų kreiptis į psichologą.

Ask a Question

This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Enter text from picture

Psychological help online

Skype
This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net) Enter text